Tiesiog nejauciu nieko kas mane temptu pirmyn. Yra tik toks jausmas, kad nebegaliu nieko. Negaliu net knygos paskaityt, nes vietoj jos turiu skaityt biologijos temas, negaliu filmu paziuret, nes turiu spresti matematikos uzdavinius, kuriu ne velnio nesuprantu. Negaliu net ramiai eit miegot, nes as zinau, kad KIEKVIENA miela ar nemiela savaite (teisingiau keturias dienas) rasysiu anglu kontrolinius. Ir net negaliu ramiai but per pamokas, nes tiesiog sedziu ir galvoju, kad manes tik nepakviestu, bet deja pakviecia tada, kai nusprendziu mokymasi iskeist i ka nors maziau stresuojancio.
Taip, as tiesiog pavargau mokintis, pervargau. Anksciau irgi budavo nelengva, bet ne taip... Nuo penktos klases sugebejau islaikyti metini vidurki 9,5, o siemet jauciu kris ir labai. O liudniausia, kad pazymiai ner taip svarbu, kaip tas jausmas, kad kiek besimokinciau, skaityciau ar rasyciau as nieko neprisiimu sau. Uzmirstu kita diena. Taip as gal ryt ir gausiu 10 is anglu zodziu, bet kas is to, jei as juos iskalsiu per nakti, kad po savaites jau busiu uzmirsus. Nekalsiu - negausiu 10. Negausiu 10 - mokytoja prades pamokslaut. Nusibosta mokytoju akyse stovet kaip gerai mokinei, o tik truputi atsipalaiduok ir prasides "KAs tau atsitiko?" ir panasiai. Nieko man neatsitiko, tiesiog nebenoriu kalt tu visu knygu puslapiu.... Ir ko noret, kad as mokykloj praleidziu daugiau laiko negu miegu. O jauciu per visa para prie knygu praleidziu apie 14h.
As tiesiog nebegaliu/
