Taigi*

Pradėjau sapnuot tobulus sapnus, nors tiesą sakant net neatsimenu kada sapnavau man nepatikusį sapną (net sapnas, kuriame aš miriau buvo kažkuo ypatingas). O sapnuot tobulus sapnus labai erzina, nes ryte dar labiau nesinori keltis į truputį ( ką truputį, net jau ne truputį) nuobodžią realybę. Ir net nežinau ko imtis ir ką veikt, kad kapanočiaus iš šitos realybės (knygų skaitymas NET nepadeda).

Tiek to.

Ryt pirmadienis. Per pirmą pamoką turėsim turėsim dainuot mokyklos himną ir tikiuosi daugiau nieko :D Mes va taip priiminėsim svečius iš Brazilijos, Kinijos, Italijos ir Pietų Afrikos. Bet apie viską papasakosiu tam projektui bėgant.

Gyvenu aplinkoj (mano kambarys) apverstoj aukštyn kojom. Net nesugebu susitvarkyt. Gerai, kad mama labai nepyksta, nes ji žino, kad betvarkėj aš daiktus surandu greičiau, nei tvarkoj. Betvarkė ir su manim. Bet visą šitą pasilieku dienoraščiui (o taip, aš turiu dienoraštį su princesėm :D:D).

Taigi, gyvnu kaip visada ir nieko naujo nevyksta*

Mano gyvenimo vaiduoklis

Taip, aš turiu vaiduoklį. Jis nesirodo dažnai, nes jam to nereikia. Jis turi didelį kalendorių su pažymėtomis dienomis, kada Jam reik pasirodyt. Kartais pasirodo į mėnesį kartą, o kartais gali svečio sulaukt ir tą pačią savaitę ir pora kartų. Jis tikrai labai kruopščiai laikosi savo grafiko.

Galit man vadint kvaila, pamišusia ar dar kitaip, galit sakyt, kad vaiduoklių nebūna ir tai yra tik visokių senų bobučių išmislas. Taip pat galit pasidalint ir Jūs savo vaiduoklių istorijomis, kurias išgirdot stovyklose, pižamų vakarėliuose ir kurios dažniausiai prasideda taip: "Mano draugės draugo seneliai nutiko taip ir taip...". Bet turbūt ir patys pasakodami tokias istorijas, suprantat, kad neturit jokio įrodymo, kaip taip buvo.

Mano vaiduoklis netoks. Jis nesekioja ištisą parą manęs, neguli nei spintos viduje ar tai po lova, jis neiššoksta iš kažin kur ir nesako bū. Kaip sakiau, mano vaiduoklis pasirodo tam tikromis dienomis. Ir deja, mano rūpesčiui tos dienos yra svarbios man. Tada jis pasirodo, visą dieną būna šalia manęs ir man absoliučiai viskas nesiseka. Vaiduoklis nėra piktas, tiesiog jis taip parodo, kad jam liūdna. Jam liūdna, nes aš jį pamirštu. Todėl, jis kartais neleidžia jo užmiršt.

Mano vaiduoklis ir vardą turi. Baimė. Taigi, dažniausiai aš Baimę būnu pamiršus, bet atsikėlus ryte, pažiūrėjus i telefono kalendorių pamatau tarkim sausio 26d. ir žinau, kad šiandien turėsiu kompaniją. Baimė pasilenkus per petį vis kartos: "Nepamiršk Baimės, nepamiršk..". Bet aš žinau, kad vistiek pamiršiu. Ir viskas suksis ratu ir ratu.

Aš nepykstu ant savo gyvenimo vaiduoklio. Žinoma, kartais per jį susimaunu, praleidžiu labai geras galimybes išsiver[t į priekį, bet būna dienų, kai Baimė apsaugo mano kailį nuo labai kvailų, perdėtai savim pasitikinčio žmogaus sprendimų.

Blogų poelgių reikia vengti dėl neapykantos jiems, o ne iš baimės.

Publijus Siras

Ir būtent DABAR aš noriu atsisveikint su savo vaiduokliu. Nes žinau, kad ateityje Jis man daugiau rūpesčių, nei naudos padarys. Ir tikiu, kad tikrai galėsiu gyvent be Baimės.

Šiandien eidama iš mokyklos labai pykau ant vėjo. Nors prie virtuvės lango esantis termometras rodo tik menkus -7 C, mano nedraugas vėjas sugeba tai padvigubint ir pasidaro laaaabai šalta. Aišku, kaip priklauso vėjas nepučia nei iš kairės, nei iš dešinės, o pučia tik į mano, šalčio nekenčiatį, veidą, kurį atrodo, kas adatėlėm badytų. :| Va, taip aš pykstu ant vėjo.

Jei nebijočiau šalčio ir išdrįsčiau jam pasipriešint, tai dabar vaikščiočiau Laisvės alėja ir klausyčiau kaip girgžda sniegas tarp batų. Turiu šiokią tokią silpnybę tam garsui. Jis man kažką primeną, tik deja dabar negaliu tiksliai atsakyt ką. Būtinai, kai prisiminsiu, parašysiu. :}

Taigi, vaikščiočiau, spoksočiau į parduotvių vitrinas, nors paskutiniu metu Laisvės alėjoj tos parduotuvės gerokai išmirusios, bet vistiek stengčiaus ką nors užmatyt. Neatsisakyčiau ir puodelio kavos. Kaip tik dabar įvairių kavinių pridygo mano mylimoj alėjoj. Žinot, kai Laisvės alėja "apmirė" ji man tapo dar arčiau širdies, nes anksčiau ant suoliukų sėdėdavo tokia nekokia fauna, bet atsiradus akropoliui, jie visi tyliai ir gražiai persikraustė ten, kuo aš ir džiaugiuos. {:

Deja, nepasipriešinau šalčiui ir likau namie, kuriuose irgi pakankamai šalta (arba reikia daryti išvadą, kad pats metas storiau apsirengt). Namuose taip pat turiu užsiėmimų, tik jie ne tokie patrauklūs. Aiii, kaip bebūtų teks man dabar daryt namų darbus, mokintis rusų eilėraštį, užpildyti algalapius, padaryti darbą biologijai. Už tai ir nemyliu mokyklos. Galėčiau sau ramiai, užsikėlus koją ant kojos žiūrėt kokį lengvą filmą, bet neeee, teks tai atidėt savaitgaliui. :|

Geros likusios dienos/vakaro. O aš einu pabūt rimta ir protinga.

P.S Jei turėčiau 10 000 litų visai vasarai išvažiuočiau į JAV, o jei turėčiau 20 000 tai, kad ir visiems metams išvažiuočiau, kad ir į kokią Japoniją - va tiek kainuoja mainų programa. :| Tiekto, geriau palauksiu vasario mėnesį pas mus atvykstančių užseniečių, kurie dalinsis su mumis savo patirtim. Nauda gal ir ne tokia, kaip pačiam išvykti, bet visgi NAUDA. {:

NežinAUUU

Sėdžiu, jau daugiau ne po pusės pirmos, man skauda širdį (vėl pradėjo diegti, o taip džiaugiaus, kai jie buvo aprimę ;/) ir galvoju, kaip ryt nuėjus į mokykla. Bent tiek gerai, kad nelabai anksti reikia.

O šiaip kas įvyko per pusę sausio, tai:

• Pirmąją dieną po atostogų į mokyklą nuėjau tik dviem pamokom, o po to tyliai ramiai išėjom su klasiokėm paminėt praėjusias šventes su kokakola, keksiukais ir seven days'ais.
• Su savo MMB "Desire" surengėm dvi diskotekas, kuriose aš turėjau prižiūrėt tvarką. Bet atradom laiko ir pasišokt, ir paplepėt , ir tvarką prižiūrėt. Ir dar pinigų truputį užsidirbom {:
• Mokykla už mano labai gerus mokslus mane veža Į Vilniaus operos ir baleto teatrą :D Ir dėl to, net negalėsiu sekmadienį išsimiegot, nes prie mokykloj reikės būt 9 ryte.
• Mane įrašė į projektą su AISEC mokytojais/studentais. Turėsim 4 skirtingus mokytojus (brazilą, italą, afrikietą ir japonę) su kuriais turėsim užsiimt. Vedžiot po Kauną, bendrauti per petraukas ir panašiai :}}}
• Turėjau dalyvaut Kauno miesto matematikos olimpiadoj, bet kadangi mokytoja manęs neieškojo, o aš pas ją nėjau - tai nesudalyvavau.
• Užtat dalyvausiu kažkokiam anglų kalbos konkurse apie kurį nieko nežinau.
• Dar pasikeitė mano tvarkaraštis ir tapo toooooooks blogas, kad net ketvirtadienį turiu 8 pamokas :<
• Susirinkau jau visas visuomenines veiklos valandas ir pavasarį nereiks man eit i jokias talkas, cha >:D
• Nulipdžiau šiandien dvi rožes :D
• Ir serguuuu.
• Ai ir tapau cekava Zose ;/

Tai vat tiek. Norėjau parašyt tokį dienoraštį apie lagaminus, bet supratau, kad rašyti - ne mano pašaukimas.

Labankt