Sušukim ŪRA

Labas,

Šiandien jau kovo 29d. Nuoširdžiai sakau, kad net nepastebėjau, kaip kovas praėjo. ;o Atrodo dar visai neseniai buvo kalėdos ir visa kita, o dabar jau velykos. Nors velykų aš nemėgstu ir nežinau kodėl, bet dabar džiaugiuosi jų sulaukus. Gal todėl, kad jau galvoj zuja mintys apie šiltas vasaros dienas praleistas su draugais, deginantis (o po to skundžiantis, kam aš deginaus, nes atrodau kaip vėžys), ledų valgymą, apie 10h vakaro pasivaikščiojimus mieste ir visko daug daug. Bet sakiau, kad neplanuosiu šios vasaros, nes su planai niekada nieko gero nebūna. Viskas gerai, kas būna ekspro(n/m)tu(?).

Taaip pat įpratau būti viena ir dėl to visai neliūdėt. Yra nesveikai fainas jausmas, kai sėdi vienas autobuse ir šypsais tiek, kad atrodo tuoj apsiverksi iš džiaugsmo, nors realiai nieko TOKIO nebūna atsitikę, kad galėtum džiaugtis. Tiesiog jauties laimingas. O žmonės aišku žiūri nesusipratę, nelaimingi, bet kartais irgi atsako šypsena. Gaila, kad tai išmokau visai neseniai. Išmokau džiaugtis viskuo.

Ir nors kartais į galvą lenda įkyrios mintys apie praeitį, kas buvo negerai, nenuleidžiu rankų ir galvoju apie šviesų rytojų (ok, tai pati nuvalkiočiausia frazė ever). Ir kartais atrodo, kad žinau tai ko nereikia žinoti, bet nieko padaryti negaliu. Susitaikau.

Aš žinau tai, ko tu nežinai

- mintyse kartoju sau, bet garsiai pasakyti nedrįstu. Tik tiek. Gyvenu.






Šypsaus*

wuf wuf

Sveiki, jokio kito protingesnio pavadinimo negalėjau sugalvot. :<

Vakar parašiau laišką i savanorių centrą. Lauksiu dabar atsakymo apie tuos reikaliukus. Ir jeigu man nesikirs laikas su mokykla ir visa kita bus gerai, tai tapsiu "vaikų stotelės centro" savanore. Ir labai dėl to džiaugiuos, nes PAGALIAU pradėsiu daryt kažką prasmingo ir naudingo ne tik man, bet ir kitam. Apie savanorystę tiek.

Nusikirpau plaukus tiesiai, ko jau neturėjau kokį šimtą metų. Sakiau dabar tikrai auginsiu (ha ha, žinau, kad prieš vasarą vėl trumpai plaukus nusirėšiu). Neturiu aš kantrybės auginti plaukų, nes juos beauginant būna toks etapas, kai kiekvieną dieną būna BAD HAIR DAY, ir tai sucks. Nesveikai norėčiau turėti puklusnius, tiesius ir ilgus plaukus. ;//

Šiandien buvau Kaziuky, tai po 5 min. buvimo ten, susinervinau ir norėjau greičiau išeit. Nekenčiu, kai žmonės ištisai daužosi į šonus, prilimpa prie nugaros ir neatlimpa. :|||| Nuoširdžiai sakau, kad negalėčiau gyventi užsieny, didmiesty, kur būna daug daug žmonių. Aš net autobusu negaliu važiuot, kai jame būna daug žmonių. Kai žmonės lenda į mano erdvę, nėra nieko blogiau. :<

O dabar neturiu ką veikt, žiūriu duetus, vartau žurnalus, valgau skittles (kuriuose yra daug visokių E, bet galima sakyti juos dėl to ir pirkau, nes pirmadienį, chemijai reikia atnešti kokią nors maisto pakuotę su E) ir dar avižinių sausainių užkremtu.

AA, beje, ateinantį šeštadienį bus klasiokų susitikimas iš pradinės klasės ;o Kaikurių nemačiau visus 6 metus ir va dabar bus susitikimas. Net keista pagalvot kaip viskas ten bus, bet tikiuos bus šilti prisiminimai apie tuos keturis metus, kuriuos praleidom kartu :}

Ir galiausiai gavau egzaminų tvarkaraštį:
05 24 - lietuvių rašomasis
06 1,2 - lietuvių kalbėjimas
06 07 - matematikos.
Ir jau rašėm matematikos bandomąjį ir jį išlaikiau 7-netui. :} Ir tai visai neblogai, nes buvau labai durna ir pridariau visokių žioplų klaidų, dėl kurių buvo nubraukta nemažai taškų. O va lietuvių bandomajo nenoriu, nes man jis daug baisesnis nei matematikos, dar nenoriu, nes nekenčiu lietuvių mokytojos, kuri labai mėgsta garsiai išjuokti blogiau parašytus darbus ir šiaip ji jaučia malonumą tyčiodamasi iš mūsų. Mes jau renkam parašus, kad nuo kitų metų ją mum pakeistų.

Ir eeeeeiiii, liko 2,5 mėnesio iki vasaros. Hip hip hureyyyy :}

...ar turėčiau liūdėti?

Jei atsimerkus ryte neišvysčiau saulės, ar turėčiau liūdėt?
Jei paliktum mane autobusų stotelėje, ar turėčiau liūdėti?
Jei skaitomas paskutinis knygos puslapis būtų netoks, kokio norėjau, ar turėčiau liūdėt?
Jei susilaužyčiau dešinę ranką ir negalėčiau parašyti laiško, ar turėčiau liūdėti?
Jei sapnai būtų daug gražesni negu gyvenimas, ar turėčiau liūdėti?
Jei pamesčiau tavo dovanotą viščiukėlį, ar turėčiau liūdėti?
Jei negalėčiau ištarti elektromolekulinis akumuliatoriukas, ar turėčiau liūdėti?
Jei turėčiau viską ir nebegalėčiau svajoti, ar turėčiau liūdėti?
Jei aš nesuprantu, kas juokina tave, ar turėčiau liūdėti?
Jei parsisiųsčiau nuostabų filmą be pabaigos, ar turėčiau liūdėti?
Jei mano kompiuterį užpultų virusai ir ištrintų visus duomenis, ar turėčiau liūdėti?
Jei man pasakytų, kad aš ne taip suprantu jausmus, ar turėčiau liūdėti?
Jei aplinkiniai atsuktų man nugaras, ar turėčiau liūdėti?
Jei susitrenkčiau galvą, prarasčiau sąmonę ir tris metus jos neatgaučiau, ar turėčiau liūdėti?
Jei man veidrodis rodytų ne tai ką mato kiti, ar turėčiau liūdėti?
Jei užstrikčiau lifte, ar turėčiau liūdėti?
Jei lytų tik ant manęs, ar turėčiau liūdėti?
Jei norėčiau rėkt, bet niekas negirdėtų, ar turėčiau liūdėti?
Jei aš noriu liūdėti, ar turėčiau liūdėti?

Away from here

Su pavasariu {:

Pavasario proga atnaujinau blog'ą, nes daug maloniau matyti spalvas, negu tik juodą ir baltą. Nors realiai dabar tik juoda ir balta mano mažam pasaulėly. Nyku, liūdna ir nuobodu. Ir va dabar smarkiai smarkiai išsiliesiu.

Užknisa klasiokės, kurios ištisai kalba apie savo sportinę aerobika ir kaip jos atlieka kažkokius stradel, kojų užmetimus ir panašiai. Po kiekvienų varžybų ištisai apie tai ir kalba.
Užknisa klasiokės, kurios ištisai kalba apie svorį: "OMG, įsivaizduoji aš sveriu nebe 42kg, o visus 44kg. Kaip galėjau priaugt, jeigu nieko nevalgau?" . O DIEEEEVEEEEEEEEEE.
Užknisa tas visų prašinėjimas: "Solveiga, duok nusirašyt", "Solveiga, kaip daryt čia ir čia?", "Solveiga, paskolink litą". Apsiškit ble galvas.
Užknisa mokytojos, kurios dėl visko kabinėjas. "Kodėl čia parašei taip ar anaip. Argumentuok. Kodėl tu manai, kad čia teisingai?" Koks joms skirtumas, kaip aš parašiau. Jeigu neteisingai, tai tegul ir pasako, kad neteisingai ir kodėl neteisingai.
Užknisu aš pati save, kad nesugebu atsiplėšt nuo kompo ir kaip žmogus normaliai pasimokint. Taaaaii ne, kur aš tau mokinsiuos. O po to vėl prieš trimestro galą kalsiu viską iš eilės.

Beje pasibaigė antras trimestras ir turėčiau šią savaitę jį sužinot. Turbūt baigiau be septintukų.
Liko 26 dienos iki pavasario atostogų, apie 92 dienos iki pirmojo egzamino ir vasaros.


Viso.