2009 m. gruodžio 28 d., pirmadienis

Atkasiau

Šiandien atkasiau keletą nuotraukų iš pavasario kelionės ir užėjo toks noras ten grįžt. Echhhhh









  • Labankt, einu aš sapnuot savo keistų sapnų, ryt planuoju dar kur nors nosį iškišt, o šiaip gyvenu geriau negu vakar :}
  • P.S aš šiandien variau į miestą su suknele . ąąąą :DD








2009 m. gruodžio 26 d., šeštadienis

Ir kodėl?


Ir kodėl man pasidaro liūdna net tada, kai viskas būna gerai? Kad ir dabar, sėdžiu prie kompiuterio, klausau muzikos ir atrodo, kad viskas gerai, bet nėra gerai. Man liūdna. Ir taip norisi ant savęs pykti, kad aš iš niekur sugebu prigamint bėdų kalną, bet jeigu ant savęs pyksiu bus dar liūdniau.
Labai smarkiai laukiu, kad pasibaigtų šitie metai. Nepatinka man jie, nepatinka kas įvyko ir išvis noriu viską naujai pradėt. Į nieką nekreipt dėmesio, daryt tik taip, kad man būtų gerai ir pasakyt kaikuriems žmoniems, kad atšoktų neaiškinę man, kad turiu daryt taip ar anaip. Pykstu, kai sako, kad iš manęs kažko nesitikėjo. Nu wtf, kad turiu visad turiu daryt tą patį, būt nuspėjama ir išvis *HRRRRRRRRRRR*.
Kaip nešventiška, net baisu. Bet aš geriau per šventes būsiu nešventiška, o po to kiekvieną dieną švęsiu (man jau šventė yra rasti laiko ir noro paskaityti knygą).

  • Rytoj vėl viskas bus gerai. Ir vėl aš stebėsiuos, kad turiu tiek pykčio ar liūdesio. Įjungsiu chillout ir pasislėpsiu po kaldra su mp3, sapnuosiu, svajosiu ir bus geraiii.

2009 m. gruodžio 22 d., antradienis

2009 m. gruodžio 18 d., penktadienis

To do list

  1. Butinai susitvarkyt kambari
  2. Uzpildyti visus dokumentus
  3. Pasikalbet su ekonomikos mokytoja del akciju
  4. Padaryti visus namu darbus, kad nereiketu per atostogas daryt
  5. Neatsiliepinet i skambucius, nes zinau, kad jie kvies i mokykla
  6. Nupirkti kokiu saldainiu dovanu
  7. Is modelino padaryt dovanu
  8. Padaryt valgyt
  9. Ruostis matematikos olimpiadai
  10. Visus situs dalykus padaryt per dvi dienas
  11. Padaryti tris logotipus firmai
Vienuoliktukas darbu, kuriuos butinai reik padaryt. O as tingiu. Man salta. Ir siaip nesinori judet.
Vakar iki puses 7 sedejau mokykloj ir dariau telefonu deklus ;/ Siandien vel nori, kad ateiciau, bet as tikrai niekur neisiu, nes lauke salta. Nesvarbu,kad saule sviecia. Jau geriau sniego butu, o ne salcio.

Gerai, einu tvarkytis :D

2009 m. gruodžio 15 d., antradienis

Kazkaip

Labas,

Net nezinau kaip gyvenu, kaip man sekas. Siaip is sono atrodytu, kad labai sekas : mokytojos serga ir nera pamoku, iki atostogu nedaug liko, turiu veiklos, nauji zmones, net kartais ir stebuklai sokie tokie ivyksta, bet....

Bet mane visa tai nervina. Eini i mokykla del vienos pamokos neissimiegojas, piktas ir nelaimingas, tada tampi dar nelaimingesnis, kai supranti, kad nespejas susilt jau turi vel eit i ta salti. Iiki atostogu nedaug liko, bet neisivaizduoju ka as per jas veiksiu. Per sventes vel sedesiu prie kompo, visus ignoruosiu, isijungsiu telika ir jausiu ta "kaledine dvasia". Ta veikla irgi nervina. Kiek galima tuos sestadienius aukoti mokykoj. O dar tas popierizmas kuri gavau. Algalapiai, darbo prasymai, sudalapiai. Nervina. Nauji zmones atsiranda ir dingsta, tame nei pliusiu, nei minusu nematau. Ir viena diena vyke stebuklai virsta tiesiog kosmarais.

Ir as tikrai nezinau kodel siandien tiek daug minusu matau. Gal todel, kad nuo pat ryto zalojau save (pjoviau duona - isipjoviau pirsta, klasioke kirpo lapus ir ismeige zirklutes man i ranka....) ar siaip man tiesiog patinka rasyt piktus irasus. Ne-zi-nauuuu.

O dabar klausau visokius love song'us, kaip kokia durnele. Tai vercia pasijust dar "geriau".
Gal ir gerai, kad as taip piktai. Bent kosmaru nakti nesapnuosiu (hope so), o taip tai viskas.

Labanaktukas, myliukas, buciukas ir dar koks nors nesamoniukas.

2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis

***


***

Matau, kaip viskas aplink blogai. Pakeist nieko negaliu. Taip viskas griuna ir griuna, o laikyt ner kam. Nezinau kaip bus, net nenoriu apie tai galvot.

***

Bergzdziai laukiu, tikiuos ir svajoju. Bet mesti visko irgi nesinori. "Niekada nepasiduok, nes taip elgiasi nugaletojai". Naktimis toliau sapnuosiu tuos pacius sapnus, vel drebes sirdis. Vel.

***

Vis dar puikiai viska maskuoju, apsimetineju ir gyvenu toliau nekraudama savo fuckin life problems kitiems. Niekad nemegau, kai mane guodzia ir iki siol niekas nepasikeite. Nekenciu klausimo: "kas tau?".

***

Apsimetinejant lengviau ir paciam patiket, kad bent kartais viskas gerai. Ir tikrai, kartais buna viskas gerai.

***

Reiktu man nebeklausyt dainu del kuriu jauciuos sumautai. Mane nervina, kad mano winamp'e esancios dainos primena ka nors: ivyki, zmogu, emocija. Labai labai nervina.

***

Noriu padaryt ka nors gero, bet niekaip nepadarau. Kodel? Nezinau. Nepatinku as pati sau del visokiu neapsisprendimu, per staigiu emociju, nedrasos ir viso kito. Nepatinku sau ir del to, kad as netgi sau nepatinku, tai kaip patiksiu kitiems.

***

Turiu bendravimo problemu.

***

Mano gyvenimas nera juoda skyle ir as neketinu pult i depresija ar kazka. Tiesiog kartais viskas nervina. Kartais per daug, o kartais net pavyksta uzsimirst. Tiesiog.

2009 m. lapkričio 29 d., sekmadienis

Mergaitės*


Šiandien baigiau skaityti knygą M. Hamilton - Mūsų mergaitės. Išbandymai, su kuriais jos susiduria augdamos

Gal todėl, kad ir pati dabar "išgyvenu" vadinamąjį maištingą amžių, o gal todėl, kad mane pasiekia daug informacijos iš aplinkos, man ši knyga buvo labai pažįstama.

Iš 35 skyrių, norėtųsi išskirt šiuos:
  • Gražiausiųjų išlikimas
  • Menkstanti savigarba ir vaizduotė
  • Būti seksualiai - per anksti...
  • Tik lieknoms
  • Ištroškusios dėmesio
  • Pirmasis pjūvis
  • Linkusios žudytis
  • Žiaurios mergaitės
  • Slapti gyvenimai
Gražiausiųjų išlikimas

Man tiesiogine prasme atvipo žandikaulis perskaičius, kad 3-5 metų mergaitės jau didelį dėmesį skiria savo išvaizdai. 2 metų pradėjusios atpažint save veidrodyje, po metų jos jau pasiryžusios rengtis tik tuo kuom jos nori ir dažytis visokiais mažoms mergaitėms skirtais dažais. O kaip pačios mergaitės sakė, jos lygiuojasi į Barbie.
Aš būdama 5 metų, net nesidomėjau kuo mama mane rengė ir man nebuvo visiškai jokio skirtumo ar tie drabužiai išaugti mano sesės, ar jie atiduoti giminių. Ir barbių neturėjau, žaisdavau pas močiute daržuose. Kepdavau pyragus ir vargo neturėjau. :}





Menkstanti savigarba ir vaizduotė

Tęsiant apie barbes, tai pagal atliktų tyrimų rezultatus - kuo ankščiau duosi mergaitei barbę ar kitą lėlę, tuo mažiau vystosi vaizduotė. Jos siekdamos būti tokios kaip barbė įgauna nevisavertiškumo jausmą ir jau 5-metės pradeda savimi nepasitikėti. Dėl to joms sunku bendrauti su kitomis 5-metėmis, kurios galbūt už ją yra gražesnės.
Vaizduotė laikama pats tvirčiausias vaikystės prisiminimas/įrodymas. Na, bent taip buvo ankščiau. Dabar tėvai stokodami laiko ar norintys pabūt "geresniais" tėvais, perka savo mergaitėms žaislus matytus per televizorių. Ir tai visiškai griauna jų vaizduotę, nes viskas patiekiama ant lėkštutės. Nupirkta babė bus sukomplektuota su vaikais, šunimis, namų įranga ar drabužiais ir mergaitės nebeturi pasirinkimo kokią istoriją kurt, beabejo daugelis iš jų jau pačios nenori kurt, kam vargintis?
Prieš dešimtmetį vaikų vaizduotę lavindavo, tarkim žaidimas tuščioj kartoninėj dėžėj, kuri galėdavo tapti lėktuvu, namu ar laivu. Pabandyk dabar penkiametę įdėt į dėžę ir pasakyt : žaisk.






Būti seksualiai - per anksti...

Seksualiai rengtis, nevaržomai elgtis, rodos, yra būdas atkreipti į save dėmesį, kas iš dalies paaiškintų, kodėl mergaitės į rizikingas situacijas įsivelia būdamos tokios mažos.
Man išties liūdna mokykloj matyt vis daugiau mažų mergaičių besidažančių. Aišku aš pati slapčia prieš 6 metus dažydavaus mamos ir sesės dažais tik tam, kad pažiūrėčiau kaip atrodau, bet niekuo gyvu nebūčiau kėlus iš namu kojos, taip atrodant. Dabar vėlgi viskas kitaip. 4-tokės prisidažiusios eina ne tik į draugių gimtadienius, bet ir į mokyklą. Ir taip norėtųsi jas sustabdyt ir paklaust: mergyt, kur taip skubi?
Dar labiau stebina tai, kad visi apsimeta, kad nemato. Kaip tėvai gali taip leist? Mokytojų vietoj aš joms tuoj pat liepčiau eit nusipraust veidą. Bet makiažas nėr didžiausia ankstaus seksualumo išraiška.
Vis jaunesnės mergaitės pradeda nešiot atviresnius drabužius. Su atvirom nugarom, trumpas. Manau kvaila siūti tokio tipo drabužius mažoms mergaitėms.







Tik lieknoms

Didžiausia paauglių problema - pritapimas. Populiariųjų grupę aišku dažniausiai sudaro gražios ir lieknos mergaitės, norint prisijungt prie jų, reik tapti tokia pat. Daugybė dauugyyybė merginų ryžosi kūsti tam, kad jos patiktų kitoms grupės merginoms, kad patiktų vaikinams ir, kad atitiktų šių laikų grožio kriterijams : 90-60-90.
Normalaus sudėjimo merginos jaučias nelaimingos. Atsiranda dietų bandymai, valgymo sutrikimai. Ir laiku nepamačius viskas išsivysto į anoreksiją ir bulimiją.


O kur dar patyčios dėl antsvorio? Turbūt nieko nėr skaudžiau merginai išgirst, kad ji "stora kaip karvė". Kiekvienas paauglys neigiamai komentuodamas kito vaiko išvaizdą, kūną stumia tą nelaimingąjį į psichikos ligas, kas gali privest prie depresijos, o toji net prie savižudybės.




Ištroškusios dėmesio

Kartais valgymo sutrikimais merginos naudojasi, kaip vienu iš būdu gauti bent šiek tiek dėmesio. Juk aplink tokias merginas tėveliai šokinėja, daktarai šokinėja, draugai bando palaikyt, o jos atkirtinėja, kad nori pabūt vienos, bet ištiesų jos mintyse džiaugiasi pasiekusios savo tikslą. Tokios merginos skelbiasi internete, ieško palaikymo.

Pirmasis pjūvis

Išplitus EMO buvo pradėta ir pjaustyti sau riešus, taip išreiškiant nepykanta pasauliui (?). Apie pjaustymasį vieni priskiria "tai būtinas dalykas, kai noriu nusiraminti ir atsipalaiduoti" arba "tai yra mada. norint pritapt, reik taip daryt". Kas kas, bet nemanau, kad pjaustymasis galinušviesti pasaulį vaivorykštės spalvomis.

Aš niekada nesipjausčiau, bet mano geriausia draugė yra keletą kartų pjausčiusi mane, nes buvo pikta, o aš leidau jai tai daryti - todėl, kad jos kūnas jau ir taip buvo visas randuotas. Tiesiog pamaniau, kad taip bus geriausia , - prisipažino šešiolikmetė Tanja.




Linkusios žudytis

Emo subkultūra, psichikos problemos, rūpesčiai mokykloje, spaudimas iš draugų, tėvų, mokytojų, depresija gali privest prie savižudybės.
Žiniasklaida stengiasi per daug garsiai nekalbėt apie paauglių savižudybes, nes psichologai ištyrė, kad tai gali tapti masiška savižudybe, dėl pamėgdžiojimo. Yra daug pasaulyje nuskambėjusių savižudybės įvykių, kaip mergaitė susipažino internete su vaikinu, ilgai su juo bendravo, viena vakarą ta mergaitė gavo atsisveikinimo laišką. Jos draugas nusižudė. Ją tai privedė prie depresijos. Neiškentus ji irgi nusižudė. Prasidėjus tyrimui paaiškėjo, kad tas vaikinas nebuvo tikras, tai buvo jos klasės draugių sugalvotas "nekaltas" triukas. Ir per tą "nekaltą" triuką mergaitė pasitraukė iš gyvenimo.
Bet nereikia dairytis po pasaulį, kai viskas vyksta labai šalia. Beveik prieš metus Kaune nusižudė trys merginos. Viskas vyksta tikrai kur kas arčiau negu atrodo.

Žiaurios mergaitės

"Merginos mušas, bet jos moka tai paslėpti". Visad sakiau, kad nėra nieko baisiau už besimušančias merginas. Tai tiesiog nesuderinami dalykai, kurie negali eit vienam sakiny - muštynės ir mergaitės. Deja, paskutiniu metu gan dažnai šie du žodžiai būna vienam sakiny. Mergaitės yra tikrai daug žiauresnės už berniukus. Berniukai susimuša, o kitą dieną arba jie vienas kito nemato, arba jau būna draugai. Su mergaitėm to nebūna. Jos išprovokuoja muštynes, susimuša, o kad šito nebūtų maža, jos terorizuoja nukentėjusiąją. Ir tai gali tęstis labai ilgai. Ir dažniausiai organizatorės leidžia pasirinkt : nusižudai arba tave nužudys. Žiauru, bet tokia tiesa. Todėl tokie atvejai irgi dažniausiai baigiasi savižudybėmis.
O kaikurios merginos savo aukas pasirenka atsitiktinai. Jos mušas, o kartais žudo dėl pramogos.






Slapti gyvenimai

Ir galiausiai slapti gyvenimai internetinėje erdvėje. Paauglės internete praleidžia daug laiko, ten susikuria naujus save, jos elgiasi visai kitaip nei realybėje, tampa drąsesnės ir svarbiausia tos kuros trokšta dėmesio, save pateikia kaip prekę.
Merginos pastebėjo tendenciją, kad kuo atviresnė jos nuotrauka, tuo daugiau dėmesio jos susilaukia. Prasideda varžybos, kuri taps drąsesnė ir peržengs normos ribas. Toks savęs pateikimas kelia grėsmę joms pačioms. Visų pirma atsiranda suaugusiųjų, kurie naudojasi tomis fotografijomis, kad patenkintų save, antra tos nuotraukos gali pasklist po visą internetą ir padarytos žalos niekaip neužglaistysi. Manau merginos turėtų suprast, kad grožis ir seksualumas nėra apnuogintas kūnas. O tie gerbėjai, kurie atsirado pamačius tokias nuotraukas, vertina tik išvaizdą, o ne žmogaus vidų. Tai yra trumpa ir pavojinga sekmė tarp bendraamžių.







* Taigi, neužsidarykit savo pasaulėliuose. Matykit ir vertinkit kas vyksta aplinkui. Jei matot, kad mergina nesijaučia gerai, paklauskit kas jai atsitiko.


Gero vakaro mielieji :}

2009 m. lapkričio 23 d., pirmadienis

I'm big big girl in the big big world

Labučiukass, bučiukas :}}

Kaip jau įprasta, kol visi gripuoja, viduriuoja ar šiaip iš lovos nelipa, aš kiekvieną dieną sąžiningai suvartoju savo vitaminų dozę, kurią sudaro: vitaminas C (maži, rūgštūs geltoni žirneliai), vitaminai akims optio-vison, livoj multi vitaminai ir viskas lygtais.

Per tuos visus gripuojančius, šiandien mokykloj paskelbė karantiną visai savaitei. Iš dalies fainai, kol nepagalvoji, kad neturėsim mes kažkokių atostogu arba eisim vasarą arba išvis šeštadieniais (nors šeštadieniais aš ir taip į mokyklą einu). Bet šiandien vistiek mums liepė sėdėt vieną pamoką ir RAŠYT FIZIKOS KONTROLINĮ. Ir tai yra žiauuuruuu. Nekenčiu fizikos. :}

Nebus penktadienį ir mūsų organizuoto renginuko ir vėl gi per ta KARANTINĄ. Jaučiu žodžiai karantinas, kiaulių gripas taps tokie patys keiksmažodžiai, kaip ir krizė. Tad bandau susitaikyt, kad ateinančias porą savaičių per žinias vien tik apie tai ir rodys. Ech.

Paskutiniu metu skaitau savo senus, ranka rašytus dienoraščius ir liūdna daros. Prieš porą metų turbūt buvau labiau nelaimingas vaikas, nei dabar. Bet gal, tai ir yra pliusas, nes reiškias kažkas keičias, kad jaučiuosi daug laimingesnė. Aišku, neišvengiu TŲ dienų, kai atrodo, kad tarp šūdų vartaus ir visko nekenčiu. Pasitaiko. Kažkam turi nesisekt. :}

Visą savaitę labai daug klausau: radiohead, 80-90 metu muzikos, owl city ir jeff buckley. Ir dar įisjungiu kalėdinių dainų, nes kaip bebūtų aš laukiu kalėdų. Patinka man vakarais vaikščiot po laisvės alėja ir stebėt kaip papuoštos vitrinos. :}


* Žaidžiau su mama uno. Susitarėm, jei aš laimėsiu parneš picą, jei ji - skalbsiu dabužius. Aš laimėjau :}}}}}} Sekasi kartais. :D

* IMDb sudarinėju matytų filmų sąrašą. Kolkas pažymėjau tik apie 100 filmų. Laukia dar didelis darbas. Ir tai parodo, kad ištikro aš neturiu ką veikt.

* Kalėdų senelis man atneš naujus akinių rėmelius ir žalius kontaktinius lęšius. :}

Tik tiek dalykų iš mano fronto. Nesirkit, valgykit lašinius su česnaku, gerkit arbatas su citrinom ir gerai išsimiegokit.


2009 m. lapkričio 12 d., ketvirtadienis

Va taip


Helouuuu,


Kol visi skundžiasi kiaulių gripu, aš skundžiuosi raudonom akim, skaudančia galva ir dideliu nuovargiu (bet bent kanopos neauga :D). Ištikro tai vis dar nesugebu antra savairė po atostogų įgauti normalų mokyklinį ritmą. Nes matot, prieš pat trimestro galą mums paberia begales darbų, kad tik gautumėm pažymių. Ecchhh mokykkkla ;/

Ryt pas mus mokykloj bus sutrumpintos pamokos, nes vyks sporto žaidimų uždarymo švente. Ir toj šventėj reiks man sėdėt ir registruot norinčius dalyvauti smiginy. Va taip mes renkam tas nesąmoningas valandas. :|

Šeštadienį turbūt vėl į mokyklą. Sėdėsiu aš ten su bernais ir durnių voliosiu, nes daugiau mes niekom nesugebam. Vėl porą valandų jie žvengs iš savo prikolų, o aš sėdėsiu ir galvosiu: "O siaube, kam aš sutikau?".

Vis dar erzina kaikurie žmonės. Net kartais jų ignoruot nebeišeina, tai rėkiu. Ai, bet taip ir reikia erelius skraidančius nuleist, nes jau kai žmogus iškelia save aukščiau visų, tai matyt turi asmenybės problemu.

Visą savaitę klausau Owl City ir tai palaiko visai neblogą mano nuotaiką. Nes dar to ir betrūktų, prie savo išvargintų smegenų prisidėčiau dar bloga nuotaiką.


*Gyvenu lovoje apsivertusi knygomis. Nebeįsivaizduoju miego be mp3 ;/. Nesitvarkau nei kambarios, nei stalo. Toks visiškas bardakas.

2009 m. lapkričio 8 d., sekmadienis

2009 m. lapkričio 6 d., penktadienis

Everybody wants to rule the world.


Tiesiog nekenciu, kai mama uz sienos kalba telefonu, o mano muzikos koloneles cypia gaudydamos tas bangas. :<<<>

LAbas,

Gyvenu palyginus siaip sau, nes esu apkrauta darbais, kurie mane tiesiog varo is proto. Darbai ir dalykai varantys mane is proto:
  1. Karjeros planas, kuri reik sekmadieni jau nusiusti mokytojai. Mano karjeros planas pasistumejo tik tuo, kad atlikau daugybe testu ir susikuriau tiksla.
  2. Mokykla sestadieniais. Kai visi normalus mokiniai i mokykla eina penkias dienas, o as su keletu nenormaliu einu sesias dienas. ;D Nei as tos imones norejau, nei as ten verziausi joje buti. Bet as atsiduriu ten, kur nenoriu. Visad taip buvo.
  3. Mokykla, pamokos, namu darbai irgi veda mane is proto. As tiesiog nepajegiu visko ismokt.
  4. Mano fantaziju burbulas yra pats kvailiausias dalykas, kuris tik gadina mano nuotaika, kai jis sprogsta. O as taip megstu prisigalvot visokiu dalyku.
  5. Namu ruosos darbai, kuriu nesugebu padaryt. LAbiau pagalvojus, turbut as nieko nesugebu iki galo.
Tai va taip ir gyvenu. Zaidziam su klasiokem per visas pamokas kartuves. Atstumineju klasioka, kuris "neakivaizdziai" mane kabina. Pasvajoju apie koki vaikina. Paskaitau knyga. Pasedziu prie kompiuterio. IR tuo paciu AS NIEKO NEVEIKIU, BET LABAI PAVARGSTU!







 

Blog Template by YummyLolly.com