Tiesiog

Tiesiog nejauciu nieko kas mane temptu pirmyn. Yra tik toks jausmas, kad nebegaliu nieko. Negaliu net knygos paskaityt, nes vietoj jos turiu skaityt biologijos temas, negaliu filmu paziuret, nes turiu spresti matematikos uzdavinius, kuriu ne velnio nesuprantu. Negaliu net ramiai eit miegot, nes as zinau, kad KIEKVIENA miela ar nemiela savaite (teisingiau keturias dienas) rasysiu anglu kontrolinius. Ir net negaliu ramiai but per pamokas, nes tiesiog sedziu ir galvoju, kad manes tik nepakviestu, bet deja pakviecia tada, kai nusprendziu mokymasi iskeist i ka nors maziau stresuojancio.

Taip, as tiesiog pavargau mokintis, pervargau. Anksciau irgi budavo nelengva, bet ne taip... Nuo penktos klases sugebejau islaikyti metini vidurki 9,5, o siemet jauciu kris ir labai. O liudniausia, kad pazymiai ner taip svarbu, kaip tas jausmas, kad kiek besimokinciau, skaityciau ar rasyciau as nieko neprisiimu sau. Uzmirstu kita diena. Taip as gal ryt ir gausiu 10 is anglu zodziu, bet kas is to, jei as juos iskalsiu per nakti, kad po savaites jau busiu uzmirsus. Nekalsiu - negausiu 10. Negausiu 10 - mokytoja prades pamokslaut. Nusibosta mokytoju akyse stovet kaip gerai mokinei, o tik truputi atsipalaiduok ir prasides "KAs tau atsitiko?" ir panasiai. Nieko man neatsitiko, tiesiog nebenoriu kalt tu visu knygu puslapiu.... Ir ko noret, kad as mokykloj praleidziu daugiau laiko negu miegu. O jauciu per visa para prie knygu praleidziu apie 14h.

As tiesiog nebegaliu/

Atostogos

Sveikiiii,

Galiu pasidžiaugti tuo, kad kolkas tos trys atosotgų dienos nenuėjo veltui. {: O gera pradžia, pusė darbo.

Tai va, pirmadienį pas Laurą žiūrėjom filmus, bėgiojom nuo jos žvėries Koksės, parūkėm kaljaną, užvalgėm obuolių ir mergaitiškai paplepėjom.

Vakar, t.y antradienį, važiavom sveikinti klasiokės su gimtadieniu. Pašventėm. Norėjom sulaukt 12h, bet kadangi mūsų niekas nenorėjo parsivežt, tai ėjom namo pėstute. Maždaug 3km įveikėm per 40min, bėda ta, kol ėjom vis mašinos pristodavo. Ką mes trys mergaitės galėjom padaryt, tai vis apsimesdavom, kad sukam į kažkieno kiemą. Grįžom sveikos ir gyvos, ir aš iškart griuvau į lovą (meluoju, dar fb pasitikrinau. Priklausomybė.).

O šiandien visą dieną sėdėjau namie, bet užtat kibau į matematikos darbus, pažaidžiau nfsu2, išsikepiau koldūnų apkepą ir lygtais viskas.

Ryt nauja diena. Ryt gal ką nors veiksiu, gal ne. Bus matyt. Bet kolkas patink man mano atostogos. (saulutė)

Einu žiūrėt filmus.

AAAAaaaa

Mano istorija

Nusprendziau parasyti apie tai, ka seniausiai uzrasineju savo popieriniame dienorastyje - mano bjauriojo anciuko istorija.

Jei dabar duociau pavartyt savo dienorasti, kas antram puslapyje rastum uzrasus apie tai, kaip as verkiu ziuredama i veidrodi. Ir istiesu, esu praliejus milijonus asaru ziuredama i veidrodi. Pries 3-4 metus as tiesiog nekenciau saves. Nekenciau kiekvienos savo kuno dalies, kiekvieno veido bruozo. Vis galvodavau kodel mano nosis tokia didele, zandikaulis vyriskas, kodel neturiu ryskiu skruostikauliu, kodel akys mazos, antakiai zemi. Nekenciau visko. O dar kai pries tuos 4 metus pasake, kad turesiu nesioti akinius, galvojau ar gali but kas nors dar blogiau. Ir buvo. Paauglystes palydovai spuogai tiesiog mane dievino ir ju turedavau milijonus. Tada maciau viskas kas buvo blogiausia manyje.

Lyg to butu negana mano geriausios drauges buvo grazios, atrodo ju nei spuogai puole, turejo tobulas veido formas ir nenesiojo akiniu. Ner ko meluot, 13-metems svarbus demesys ir kai eidavom laisves aleja, jos demesi gaudavo, o as... Ka as? As dar isgirsdavau skaudziu komentaru apie isvaizda, kaip "paziurek kokia keturake", "nu jusu drauge ir baisi" ir as dabar tai prisiminus tiesiog verkiu, nes vaikai gali but labai skaudus ir ju tokie zodziai man isireze giliai, kad net ir dabar sudreksta akys apie tai pagalvojus. Taigi, ka jus butumet dare mano vietoj isgirde tokius komentarus? As prie draugiu tai nuleisdavau juokais, o namie grizus verkdavau. Veliau apsimesdavau, kad man viskas gerai, kad man nerupi ka kiti galvoja apie mane, bet tai buvo netiesa.

Jausdavaus nejaukiai zmoniu buriuose, nes man atrodydavo, kad ir jiems ta mano nosis atrodo milziniska, as tiesiog tapau tyli. Nemaciau reikalo reikstis, nenorejau, kad kas nors mane pastebetu. Bijojau, kad vel busiu isjuokta. Uzsidariau savyje. Retai eidavau is namu. Nesijauciau pasitikinti savimi tiek, kad galeciau lydeti drauges i "aklus pasimatymus". Tiesiog tapau ta pilkosios mases dalelyte, galvodama, kad taip ir nugyvensiu visa savo gyvenima.

Atsimenu 8 klases etikos pamoka. Tema buvo: "ka tavo draugai mano apie tave". Reikejo nusipiest saulute su vardu viduryje ir siusti sasiuvini per klase, kad kiekvienas klases draugas parasytu ant spindulelio ka apie mane mano. Ne ant vieno spindulelio nebuvo zodziu tokiu, kaip: simpatiska, grazi. Ko buvo apstu mano suolo drauges sasiuvinyje. Niekas tada nemate manes kaip grazios mergaites, mate kaip protinga moksliuke. Ir taip man prilipo moksliukes pravarde, nes niekur neidama is namu, as dideli demesi skyriau mokslams. Ir nuo penktos klases neturejau mazesnio metinio vidurkio kaip 9.3. Del ko is dalies dziaugiuos, kol mano graziosios drauges eidavo i pasimatymus, as dejau i savo galva naudinga informacija. Taip buvau labai gera visu drauge. Juk naudinga turet moksliuke drauge, kuri duoda nusirasyt ir prie kurios atrodai dvigubai grazesne negu esi. Daugelis tuo naudojosi...

Taip ir gyvenau. Ir tik dabar jau yra pusantru metu, kai akinius iskeiciau i lesius ne vien del to grozio, bet tesiog tai yra patogiau, ypac rudeni. Ir dabar galiu pasidziaugt nebetokia baisia oda, kokia turejau. Ir man pradejo sakyti, kad esu grazi. Tik deja as kartais dar turiu ta pesimistini poziuri i save ir kai man pasako, kad esu grazi, dazniausiai pagalvoju, kad ironizuoja. Bet dziaugiuos tai girdedama, nes kai pagalvoji, kad pries keleta metu mane vadindavo baidykle, bet koks mazytis malonus zodelis yra vaistas mano sirdziai suzalotai nuo tu visu baisiu pasisakymu.

Isgyvenus visus tuos skaudzius patyrimus i grozi ziuriu kitaip. Tik dabar pradejau dziaugtis tais pasakymais, kad vietoj grazios buvau protinga ar linksma. Juk tai yra kur kas svarbiau. As turejau vidini grozi, kuris dabar yra daug ryskenis, nes pagaliau as pasitikiu savimi. I visus savo neigiamus bruozus pradejau ziuret su sypsena, nes as vienintele turiu ir nieks daugiau tokiu neturi ir tai daro mane MANIMI. Ir pavydziu visiems tiems, kuriems nereikejo viso sito patirti, kad suprastu kokie jie nuostabus, unikalus ir graziausi pasaulyje yra.

Ir taip noreciau, kad tokiu zmoniu butu daugiau, kad nebutu tokiu kaip as, kurie taip i viska ziuretu neigiamai. Kad siuolaikinis jaunimas nesilygiuotu i tuos "grozio standartus", kuriuos mato zurnaluose. Kad ir tuose paciuose zurnaluose buvo ivairiu zmoniu, su ivairiais kuno sudejimais, ivariomis nosimis, mazomis ir didelemis akimis. Ir kad pati negraziausia jums kuno dalis ar veido bruozas, taptu labiausiai giriamas.







Ir taip, man vakar pasake, kad mano zandikaulis yra grazus, nors as jo taip nekenciau*

Pries 3,5 metu

Siandien

Ruduo

Ruduo kartais tikrai daro savo. Tarkim vakar sviete saule, tai as isejus is namu negalejau sulaikyti sypsenos ir visa kelia iki mokyklos tiesiog nenustygau savyje galvodama, kaip viskas GERAI.
Siandien atsikeliu - apsiniauke. Iseinu is namu - salta. Sypsena neatsirado, nes tuo metu galvojau, kaip reiks parasyt penkis kontrolinius darbus ir nesusimaut. Aisku, nuotaika savaime nebuvo pagirtina, nes per VISUS kontrolinius susimoviau, dar buvau neveksla ir del to savo neveksliskumo pykau ant KITU, nors turejau pykt ant SAVES. Ir labai nesmagiai jauciaus, kad savo bloga energija isliejau ant kitu, bet kaltinu ORA.
Labai tikiuos, kad ryt vel svies saule, as ir vel nenulaikysiu dziaugsmo savyje ir galesiu visus uzkresti gera nuotaika.
Baisu, kai pagalvoji, kad esi priklausomas nuo tokio dalyko kaip saule. Lygtais saule uz mane namu darbu nepadaro, kontroliniui neismokina, bet tiek dziaugsmo suteikia, kad atrodo netureciau jokiu bedu.
Ei, sauleeeeee....
Jau i mokykla einu ketvirta savaite. JAU. Nors istikruju atrodo, kad ilgiau, bet tuo paciu ir yra tas JAU. Tuoj bus spalis, rudens atostogos, ziema, kaledos, ziemos atostogos, pavasaris, velyku atostogos ir vasara. Atrodo tiek nedaug, bet zinau, kad spesiu tieeeek nuveikt, tieeeek prisidirbt, tieeek padaryt gero ar blogo, nesvarbu... Tiesiog man vis dar keista, kad esu 11-toke ir kad kiti metai paskutiniai, ir kad siemet busiu simtadieni, ir kad darysim daug renginiu ir, kad NEBEREIK stovet eilej prie valgyklos. As nesijauciu didele. As nezinau ar noriu buti didele.

O viskas prasidejo nuo rudens....

Communication issues

Hola,

Nežinau, kas čia pasidarė, bet paskutiniu metu žmonės su manim pabendravę vieną kartą, antrą kartą nebendrauja. Nors atrodo, kad viskas gerai, bet pasirodo KAŽKAS negerai. :|
Ir kaip jaustis, kai susirašinėji susirašinėji. Paskui tau nerašo, o pats parašai, o tau atrašo: "sorry nenoriu bendraut, nekaip jaučiuos. PArašysiu aš tau kitą dieną" nuuuuu c'mon. Tai ir pasakytų, kad aš kokia nuobodyla, kad su manim nenori bendraut ir būtų rami galva, tai ne, ieško priežasčių kažkur kitur, o dar pasako, kad parašys. Kam taip sakyt, jei tai neatsitiks?
Man tikrai būtų daug naudingiau išgirst tuos visus minusus, dėl kurių nenori su manim bendraut, o negu nutylėti kažką. Jeigu man pasakytų ką darau blogai, bent bandyčiau tai ištaisyt. Bet tarp daug daug žmonių su kuriais neišėjo antrą kartą pabendraut, neatsirado nė vieno drąsuolio, kuris imtų ir pasakytų viską. Ir aš tikrai tikrai nuoširdžiai nieko nesuprantu.
Visi šitie shits verčia mane jaustis nemokša. Jeigu taip toliau, tai aš įsivarysiu baimę bendraut su žmonėmis, nes tuo metu analizuosiu ką darau blogai, o ne būsiu savimi. Arrrrhhhhhh........

Nežinau

Kai buvau maža, ummm mažesnė, neturėdavau laiko liūdėt. Nors atrodydavo, kad visą dieną nieko per daug nenuveikiau, o iš tiesų būdavo begalės dalykų nuveikta, kaip įvairių medžiagų karpimas ir siuvimas lėlėms drabužius (toks ten ir siuvimas, uždėdavau servetėlę ant lelės ir šone sagą įsiudavau, kad "suknelė" laikytųsi), visokių knygelių kūrimas (dar ir dabar turiu eilėraščių, "drabužių modelių" knygeles), mamos suknelių matavimasis, piešimas, dainavimas, kambarių jaukimas, lauke "pyragų" kepimas, slėpynės, akla višta, tuku tuku ir visko tiek daug daug, kad kai grįždavau namo jausdavaus tokia laimingai pavargus ir kuo puikiausiai pasinerdavau į sapnus. O kas dabar? Grįžtu iš mokyklos pikta ir nepatenkinta, nes mokytoja kažką ne to pasakė, klasiokas pasijuokė iš manęs, lipant laiptais užkliuvau ir kojos vos neišsisukau ir prisiklausiau, per tas valandas praleistas mokykloj, visokių nesąmoningų kalbų. Grįžtu namo pavargus, padarau namų darbus, "pachillinu" prie kompo ir tada į lovą. Atrodo visi dienos darbai turėtų mane migdyti, bet neeeee, nors ir jaučiuos tokia pavargus, bet užmigt negaliu. Vis girdžiu kaip kaimynas virš manęs vaikšto, kaip katė po langu kniaukia, kaip į kiemą mašinos važinėja. O šiaip ne taip užmigus, sapnuoju sapnus nuo kurių pasidaro dar liūdniau, kad gyvenu va taip pilkai.
IR aš TIKRAI noriu būti ta, kuri į mokyklą ateina su šypsena, lyg tie visi sunkumai, jai nekelia didelių problemu. Noriu būti ta, kuri džiaugtųsi už save. Džiaugtųsi už gautą šypseną, už šiltą draugų pasisveikinimą, už mokytojo pagyrimą, už prajuokinimą. Už viską. Bet greičiausiai aš esu išlepinta ir kiekvieną dieną gaunami maži džiaugsmeliai jau manęs taip nebedžiugina kaip anksčiau. Keista, kaip viskas greit taip gali pasikeist.

Apie savjauta. Rugseji.

Net keista, kaip paskutiniu metu mane stebina zmones. Viskas butu lyg ir gerai, bet tai stebina mane neigiamai. Toks jausmas, kad savaite sedziu uzversta sudu kruva, kurios net pajudint neiseina. Dar blogiau, kad ta sudu kruva pasidariau ne as pati (kas siaip man yra iprasta), bet kiti savo elgesiu.
O as bandau sypsotis, neliudet. Atrodo tiek daug jau prisiliudejau, bet ka jau.....
Dar siandien su drauge sedejom sustojime ir pagalvojom, kaip keista, kad mums 17 (jai jau tuoj 18) metu, o mes atrodom kaip 14 metu mergaiciukes. O dar baisiau, kai mokykloj pasiziuri i kokia astuntoke, kuri atrodo kaip boba, tada nebesupranti ar dziaugtis, ar verkt savo jauna isvaizda.
Ir pagalvojom, kaip bus keista mokykloj buti antriems pagal amziu. Kad kitais metais mes baigsim mokykla ir issiskirstysim savo keliais. Niekaip nesuprantu, kaip taip greitai prabego tie visi metai. IR pastebejimas - kuo toliau, tuo greiciau tie metai praeina. Rugsejis tikrai nera laukiamas, reiks vel klausyt kartais labai varginanciu mokytoju sneku, klasioku nusisnekejimu + puse pamoku bus su kitais vienuoliktokais, kurie nera mano megstamiausi zmones :|

Tad va tokie pamastymai apie taip kaip as jauciuos. Apie rugseji. Apie tai, kas siuo metu kankina mano galva.

Rašiau-tryniau-rašiau-tryniau-rašau.

Noriu rašyt, noriu tiek daug pasakyt, bet tiesiog neišeina. Nežinau nuo ko pradėt, nežinau kaip pabaigt. Kartais atrodo, kad nieko nežinau. Nežinau kas aš esu. Gal tai ir yra šiuo metu didžiausia problema? Savęs nežinojimas.
Anksčiau galėdavau sakyt, kad esu draugiška, daug besišypsanti mergaitė, kuri taip pat yra užsispyrus, mėgstanti visiems vadovaut ir per daug greit užsiplieskianti, kaip koksai degtukas. O dabar ką pasakyt? Nežinau kas esu. Aš nei draugiška, nei daug šypsaus, vadovavimas pradėjo erzint netik aplinkinius, bet ir mane. Tiesa, likau užsispyręs degtukas, bet kažkas juk turėjo pasikeist. Vienas savybes, turejo pakeist kitos. Deja nesugebu išsiaiškint kokios savybės pakeitė senąsias. Tai mane erzina.
PAskutiniu metu mane erzina viskas. MAn reik kažko, kas apverstų mano sudūlėjusį pasaulėlį aukštyn kojom. Nes ta pati rutina kiekvieną dieną mane veikia taip neigiamai, kad net pati nesugebu tos rutinos paįvairint kažkuo, kad bent kartais pasijusčiau gerai.
Dabar tiesiog esu. Esu ta, kuri nejaukiose situacijose, apsimes, kad nieko neatsitiko. Ta, kuri nutylės, jei jai kas nors nepatiko. Ta, kuri žmonių minioj lieka nepastebėta, nors ir kaip besistengtu atrodyti savimi pasitikinčiu žmogumi.
Apsimestinis pasitikėjimas savimi mane padarė snobe. Dabar kitiems atrodau, kaip dar viena pasikėlus mergšė, kuri jaučias gerėsnė už visus ir niekam neįdomu, kad aš mintyse visiems pavydžiu, kad jiem nereik gražiausių drabužių, idealios šukuosenos, kad jie jaustusi laimingi ir pasitikintys savimi. Aš mintyse pavydžiu tiems, iš kurių tiesiog sklinda charizma, draugiškumas. Ir kaip aš jiems pavydžiu....
Aš to neturiu. Niekad neturėjau. Aš nesu ypatinga. Ir visą tai mane skaudina. Bet geriau jau žinot skaudžią tiesą, nei gyvent sukurtose iliuzijose. Aš žinau tiesą ir gal kada sugebėsiu ją priimt taip, kad ji manęs nebeskaudintų.
Gal, kadanors.....

Nesugalvoju*

Mane kankina mintys apie tai, kiek aš progų praleidau. Galėjau viską pasukt kitu kampu, bet pabūgau. Visad svajojau save vadint kovotoja, bet dabar suprantu, kad tokia nesu.

Jei būčiau kovotoja, tai gal šiuo metu aš ruoščiausi spektakliui ( bet pabijojau nueit į antranką), o gal dabar turėčiau naujų draugų (bet suabejojau ir nenuėjau į susitikimą), o gal jau būčiau parašius kokią knygą (bet vis nuleisdavau rankas, nebaigus rašyt pirmo puslapio, o ir tobulintis atsisakiau), būčiau gal net geriausiai besimokanti mokinė mokykloj (bet nesugebu kovot su tokiais “priešais” kaip tingulys, TV, PC ir todėl namų darbams skiriu 15min.), gal netgi turėčiau ir Jį ( bet pagalvojau, kad duoti savo numerį, kažkas keisto), būčiau ir pati laimingiausia (bet nekovoju su savim, nesistengiu pamilt savęs, nesišypsau ir esu viskuo nepatenkinta).

Man nereikia kovoti su aplinkiniais, stengtis pakeist aplinką. Didžiausias priešas esu aš pati. Aš tą suprantu ir tai mane gąsdina. Juk atrodo nėra sunku pabūt geresniu žmogumi. Geresniu sau, kitiems, VISIEMS. Bet aš nesugebu.

Nuoširdžiai tokiuos sulaukt tokios dienos, kai viskas eisis kaip per sviestą, man nereiks stengtis būti kažkuo, nes aš jau būsiu AŠ ir nepaleisiu jokių progų iš rankų vien dėl to, kad aš bijau/nepasitikiu savimi/nuvertinu save.

Labanakt

Vejatau

Tuoj tapsiu visiškai žliba nuo sėdėjimo prie kompo. Neturiu ką veikt ;/
Buvau sugalvojus į stovyklą važiuot, bet per vieną žmogų neišvažiavau, buvau sugalvojus nueit į patria, bet taip ir nenuėjau. Perskaičiau įdomias knygas, liko neįdomios. Į biblioteka nenoriu eit, nes žinau, kad vel pusantrų metų nenunešiu knygų. O pinigų dabar visai neturiu, kad galėčiau knygų nusipirkt.
Už savaitės išlydėsim draugę į Norvegiją. :| Iš mūsų ketvirtuko liks trejetukas. Jau vien tai, kad mūsų bus trys jau yra nesąmonė. Ir artėja 11 klasė, kurios nei laukiu, nei nelaukiu. Žinant, kaip mes nesutariam su kita klase, tai net nupurto pagalvojus apie bendras pamokas su jais ;/ Ir kas dar netikėtina, kad liko TIK 2 metai ir aš baigsiu mokyklą. Niekaip nesugebu suprast, kodėl taip greit. Bet truputį džiaugiuos, kad galėsiu įkvėpt daugiau oro, kai išvažiuosiu iš Lietuvos. Ir aš tikrai tikrai tikiuos, kad man pavyks.
Aiiii, taigi aš dar esu moksliukas. Mano vidurkis 9,5. Turiu vieną 8 iš istorijos, o visi kiti 9 ir 10. Niekaip nesuprantu iš kur tokie pas mane pažymiai, nes nei aš graužiu tas knygas, nei kalu viską atmintinai... Grįžtu namo ir sėdu prie kompo, įsijungiu muzika arba TV ir tik tada pradedu daryt namų darbus - taip atrodo paprasta diena po mokyklos.
Už mėnesiuko važiuosiu prie jūros. PAgaaaaliau. Nes jūra yra didžiausia atgaiva mano protui, vidui. Galiu aš ir nesipliažint, nevaikščiot po miškus ar po kavines, man tik užtenka jūros ošimo, kuris būna geriausias pavakare. Mmmmmm. Tai va, jau nežinau kelintas gimtadienis, kurį "švęsiu" ne namie, net ne Kaune. Bet taip dar geriau, atsiribosiu nuo visų kaip visąlaik, išsijungsiu telefoną ir bus ramu ramu.

Tik tiek. Gyvenu paprastai.

Šimtas metų

LAbuuuka,

Pagaliau po šimto metų prisiruočiau čia parašyti. Dabar galvoju, kad tiek kartų bandžiau čia rašyti, bet viskas liko juodrašty. Niekaip nesugebėjau normaliai sukurpt savo mintis. Šiandien gal pavyks :}

Taigi šiandien buvo pirmasis egzaminas prieš kuriū visiškai nesijaudinau, ramiai miegojau ir net pilvo nesuko :D Ir praėjo, na tarkim, kad neblogai. Rašinys apie draugystę buvo nevykęs, nes rašiau apie susišaudyma Suomijoje, užduotys praėjo nekaip, nes niekaip neatsiminiau, kas yra būdinys :D, o ir teksto suvokimas su kaikuriais klausimais buvo didelė kankynė, nes iš sakinio "paduok peilį ir valyk grybus, juos kepsim su svogūnais. Ar valgai svogūnus?", buvo sunku pasakyti, kaip šitame sakinyje pasikeičia bendravimas du kartus. Tai tiek, atsedėjau visą laiką, paskaudo užpakalį, bet šiaip viskas buvo gerai.
Po to su keletu klasokyčių paminėjom mes šita reikalą. Ir išėjo visokių kalbų apie plotus, kur juos nomuotis ir pan. Tai susitarėm, kad šį penktadienį, po to birželį švęsim viską :}

Dar per visą ta gegužį buvau nusivylus vienu žmogumi. Buvau lavai nevykusiai įsimylėjus, o po to prieš mano akis ten viskas apsivertė ir galiausiai likau labai nustebinta ir nusivylus, bet viskas gerai, kas greitai baigias. :}

Per MMB muges Vilniuj buvo suuuuuupppppper. Tik va toks prezentacijos labai nenorėjau ir pasirodėm labai blogai, bet užtat gavom prizą - pati aktyviasia MMB Lietuvoje :}}} Chi. Ir ištikro mes buvom šaunuoliai, nes dalinom gerą nuotaiką, patys smagiai leidom laiką, šokom, dainavom, žaidėm ir turėjom nuosavą betmenobilį :}

Praeita savaitė buvo man didelė kankynė. Nekenčiau kiekvieno veido sutikto mokykloje. Visko visko nekenčiau ir norėjau dingt iš tos mokyklos greičia, užsidaryti kambaryje ir slėptis po lova. Bet jau viską šitą išgyvenau.

Ir vyyyyyyy paskutinė savaitė iki atostogųųųų. Nešam knygas, neinam į pamokas, sėdim lauke prieš saulutę, kertam sumuštinius ir jau va-sa-ra {{{{:

05 01 - aaa

abaa,

Jau gegužis ;ooo Aš neturiu žodžių, kaip greitai prabėgo šie mokslo metai. Ir net už lango esantys vaizdai, neleidžia įsivaizduoti, kad už mėnesio jau vasara. Ir deja turiu tokią nuojautą, kad ši vasara bus tokia šiaip sau. ;/

Šiuo metu gyvenu mūsų MMB darbo nuotaikomis. Už savaitės turim užsidaryti, tai turim šokio tokio darbo prieš didžiąją mugę Vilniuj. O šią savaitę jau turėjom Kauno mugę. Ir deja mums laaaaaaabaaaaaai nepasisekė. :/ Ir laikau špygas ir visą kitą, kad tik Vilniuj pasisektų. Nes jei ne, tai išvis bus gėda.

Va taip mes ruošėmės Kauno mugei:

O va taip atrodėm toj Kauno mugėj:

Vat. Užkniso mane visas šitas reikalas. Noriu nuo visko visko pailsėt.

~8 skaitymo metai

Vakar sėdėjau ir pagalvojau, kad būtų įdomu sužinot, kiek knygų perskaičiau per tuos 8 metus. Tai susiradau sąsiuvinius į kuriuos rašiaus vasaros perskaitytas knygas, pasitelkiau internetą ir atimintį. Taiiiigi mano perskaitytos knygos:

Skaitytos knygos, kai man buvo 8-10metų:

1. Pepė ilgakojinė - Astrida Lindgren
2. Denis pasaulio čempionas - Roald Dahl
3. Čarlis šokolado rojuje - Roald Dahl
4. Balandžio pimosios pokštas - Tomas B. Stounas
5. Troliai Mumiai: Baisus vidurvasaris. Stebuklinga žiema - Tove Jansson
6. Bitė maja ir jos nuotykiai - Valdemaras Bonzelsas
7. Linksmos pasakos iš rankovės - Oldrich Syrovatka
8. Rebeka iš Sanibruk fermos - Vigin Keit Duglas
9. Šlepetė - Vytautas Račickas
10. Mes-dvynės! - Jacqueline Wilson
11. Ir aš turiu saulutę - Selemonas Paltanavičius
12. Merė Popins - Pamela Trevers
13. Džekas ir pupa - Tomas B. Stounas
14. Raganos - Roald Dahl
15. Matilda - Roald Dahl
16. Džeimsas ir milžiniškas persikas - Roald Dahl
17. Dvynės - Tessa De Loo
18. Haufo pasakos - Wilhelm Hauff
19. Daktaras Aiskauda - Kornejus Čiukovskis
20. Čipolino nuotykiai - Gianni Rodari
21. Grybų karas - Justinas Marcinkevičius
22. Plėšikas Hocenplocas . - Otfried Preussler
23. Vaiduokliukas - Otfried Preussler
24. Raganiukė - Otfried Preussler
25. Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo - Astrid Lindgren

11 - 14metų:

1. Gėdytojos karas - Lene Kaaberbol
2. Haris Poteris ir paslapčių kambarys - J. K. Rowling
3. Laura ir Aventeros paslaptis - Peter Freund
4. LAURA ir drakonų karalių prakeikimas - Peter Freund
5. Gėdytojos ženklas - Lene Kaaberbol
6. Haris Poteris ir Azkabano kalinys - J. K. Rowling
7. Laura ir Sidabrinės Sfinksės mįslė - Peter Freund
8. Laura ir šviesos labirintas - Peter Freund
9. Haris Poteris ir Išminties akmuo - J. K. Rowling
10. Haris Poteris ir Ugnies taurė - J. K. Rowling
11. Laura ir Septynių mėnulių antspaudas - Peter Freund
12. Dina gėdytojos duktė - Lene Kaaberbol
13. Gyvatės dovana . - Lene Kaaberbol
14. Lili B. užrašų knygelė . - Veronique M. le Normand
15. Anė iš Žaliastogių - Lucy Maud Montgomery
16. Ronja plėšiko duktė - Astrid Lindgren
17. Mūsų visų Madikė - Astrid Lindgren
18. Mes Varnų saloje - Astrid Lindgren
19. Lota iš Pramuštgalvių gatvės - Astrid Lindgren
20. Emilis iš Lionebergos - Astrid Lindgren
21. Vaiduoklis už sienos - Melvin Burgess
22. Heklberio Fino nuotykiai - Mark Twain
23. Kelionė į Tandadriką - Vytautė Žilinskaitė
24. Agurkėliai su šokoladu - Stephanie
25. 1000 priežaščių (ne)kentėti dėl meilės - Hortense Ullrich
26. Tema: Paklydę laiškai - Hortense Ullrich, Joachim Friedrich
27. Du bučiniai - geriau - Hortense Ullrich
28. Kalėdų giesmė - Charles Dickens
29. Aplink pasaulį per 80 dienų - Žiulis Vernas
30. Kraštas, kurio niekada neprieisi - Andre Dhotel
31. Tikros šnipų istorijos - Terey Deary
32. Aukso puodas ir kitos istorijos - Hofmanas Ernstas Teodoras Amadėjus
33. Nensės Driū nuotykiai. Raudonosios gazelės mįslė - Karolina Kynė
34. Raudonoji U - Wilhelm Mathiesen
35. Internetas ir dešra su kariu - Joachim Friedrich
36. Du mėnesiai kelio - Sharon Creech
37. Mylimos tik geltonplaukės - Hortense Ullrich
38. Aivenhas - Valteris Skotas
39. Sveikatos fanatiko dienoraštis - Ann McPherson, Aidan Macfarlane
40. Biblija vaikams - Vera Mattelmeki, Borislav Arapovič
41. Žmogonai - Sylvia Waugh
42. Lemties laikrodis - Paul Stewart
43. Robotas ir peteliškė - Vytautė Žilinskaitė
44. Bjaurybės romėnai - Terry Deary
45. Atšiaurus akmens amžius - Terry Deary
46. Katedros kuprius - Viktoras Hugo
47. 20000 mylių po vandeniu - Žiulis Vernas
48. Veidai lange - Emma Fischel
49. Kraujas, kaulai, kepenys ir kt. - Nick Arnold
50. Džiunglės - Radjardas Kiplingas
51. Paslaptingas sodas - Frances Hodgson Burnett
52. Laiškai iš kapo - Felicity Everett

15-16 metų:

1. Eiprilės meilė - Melvin Burgess
2. Heroinas - Melvin Burgess
3. Pašalietis. Aš ir tu. . - Michel Amelin
4. Kendė - Kevin Brooks
5. Mažasis princas - Antoine De Saint-Exupery
6. Rugiuose prie bedugnės - J. D. Salinger
7. Dabar bučiuok mane! - Christian Bieniek
8. Nes aš to verta - Cecily Von Ziegesar
9. 6 svarbiausi sprendimai, kuriuos tau teks priimti - Sean Covey
10. Ei, maže! - Yael Hassan
11. Šafi angelas - Hilary McKay
12. Nebaigtas dienoraštis - Vytautas Račickas
13. Antradienio kavinė - Don Trembath
14. Palaužti sparnai. Pavojinga meilė - Martina Dierks
15. 7 efektyvių paauglių įpročiai - Sean Covey

Iš viso: 92 knygos :}}}}}

Ir šiuo metu skaitau: M.Frajus - Atėjūnas, T.Blacker - Du viename ir T.Harris - Avinėlių tylėjimas