Net nezinau kaip gyvenu, kaip man sekas. Siaip is sono atrodytu, kad labai sekas : mokytojos serga ir nera pamoku, iki atostogu nedaug liko, turiu veiklos, nauji zmones, net kartais ir stebuklai sokie tokie ivyksta, bet....
Bet mane visa tai nervina. Eini i mokykla del vienos pamokos neissimiegojas, piktas ir nelaimingas, tada tampi dar nelaimingesnis, kai supranti, kad nespejas susilt jau turi vel eit i ta salti. Iiki atostogu nedaug liko, bet neisivaizduoju ka as per jas veiksiu. Per sventes vel sedesiu prie kompo, visus ignoruosiu, isijungsiu telika ir jausiu ta "kaledine dvasia". Ta veikla irgi nervina. Kiek galima tuos sestadienius aukoti mokykoj. O dar tas popierizmas kuri gavau. Algalapiai, darbo prasymai, sudalapiai. Nervina. Nauji zmones atsiranda ir dingsta, tame nei pliusiu, nei minusu nematau. Ir viena diena vyke stebuklai virsta tiesiog kosmarais.
Ir as tikrai nezinau kodel siandien tiek daug minusu matau. Gal todel, kad nuo pat ryto zalojau save (pjoviau duona - isipjoviau pirsta, klasioke kirpo lapus ir ismeige zirklutes man i ranka....) ar siaip man tiesiog patinka rasyt piktus irasus. Ne-zi-nauuuu.
O dabar klausau visokius love song'us, kaip kokia durnele. Tai vercia pasijust dar "geriau".
Gal ir gerai, kad as taip piktai. Bent kosmaru nakti nesapnuosiu (hope so), o taip tai viskas.
Labanaktukas, myliukas, buciukas ir dar koks nors nesamoniukas.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą