Labas,
Sedziu ir dainuoju.
Visa gyvenima troskau dainuot. Kai buvau mazesne lankiau dainavimo bureli, po to baznycios chora, kol galiausiai supratau, kad is manes nebus jokios daininkes. Kad neturiu visiskai klausos, o ka kalbet apie balsa kuris dzerzgia, kaip kokio rukancio senio. ;/// Supratau, kad teks uzmirst dainavima.
Po to dar norejau uzaugus parasyt knyga. Tik beda, kad as nemoku idomiai rasyt. Lyg sugalvoju apie ka rasyt, bet kai ruosiuosi pradet, suprantu, kad snipstas gaunas. Neparasysiu as knygos. O ka noret, kad gyvenime nesu per lietuviu pamoka is rasinio gavus 10. Beda, kuria ivardindavo mokytoja - truksta rislumo, nera pabaigos…
Ir sokt meginau. Lankiau sokiu burelius - nesiseke. Per letai isijausdavau i muzika, per ilgai mokindavaus zingsnelius, kol galiausiai sustreikavo mano sirdis ir dabar negaliu jai duot didelio kruvio. Tad sokiai irgi taip nuplauke.
Dabar sugalvojau, kad reik daryt kokius nors mielus niekucius, kad tik pas mane kruopstumo ner ;// Ir viskas gaunas ne kaip, nes neturiu kantrybes ilgai ju daryt. Tad darau greit ir gaunas labai negrazu. ;//
Uzsimaniau ir fotografuot. Nuotraukai lyg ideju turiu, bet niekaip nepavyksta ju igyvendint. Tai dabar su fotoaparatu pyskinu per seimos sventes, draugu sventes ir siaip sventes.
Ka veikt?
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą