Vejatau

Tuoj tapsiu visiškai žliba nuo sėdėjimo prie kompo. Neturiu ką veikt ;/
Buvau sugalvojus į stovyklą važiuot, bet per vieną žmogų neišvažiavau, buvau sugalvojus nueit į patria, bet taip ir nenuėjau. Perskaičiau įdomias knygas, liko neįdomios. Į biblioteka nenoriu eit, nes žinau, kad vel pusantrų metų nenunešiu knygų. O pinigų dabar visai neturiu, kad galėčiau knygų nusipirkt.
Už savaitės išlydėsim draugę į Norvegiją. :| Iš mūsų ketvirtuko liks trejetukas. Jau vien tai, kad mūsų bus trys jau yra nesąmonė. Ir artėja 11 klasė, kurios nei laukiu, nei nelaukiu. Žinant, kaip mes nesutariam su kita klase, tai net nupurto pagalvojus apie bendras pamokas su jais ;/ Ir kas dar netikėtina, kad liko TIK 2 metai ir aš baigsiu mokyklą. Niekaip nesugebu suprast, kodėl taip greit. Bet truputį džiaugiuos, kad galėsiu įkvėpt daugiau oro, kai išvažiuosiu iš Lietuvos. Ir aš tikrai tikrai tikiuos, kad man pavyks.
Aiiii, taigi aš dar esu moksliukas. Mano vidurkis 9,5. Turiu vieną 8 iš istorijos, o visi kiti 9 ir 10. Niekaip nesuprantu iš kur tokie pas mane pažymiai, nes nei aš graužiu tas knygas, nei kalu viską atmintinai... Grįžtu namo ir sėdu prie kompo, įsijungiu muzika arba TV ir tik tada pradedu daryt namų darbus - taip atrodo paprasta diena po mokyklos.
Už mėnesiuko važiuosiu prie jūros. PAgaaaaliau. Nes jūra yra didžiausia atgaiva mano protui, vidui. Galiu aš ir nesipliažint, nevaikščiot po miškus ar po kavines, man tik užtenka jūros ošimo, kuris būna geriausias pavakare. Mmmmmm. Tai va, jau nežinau kelintas gimtadienis, kurį "švęsiu" ne namie, net ne Kaune. Bet taip dar geriau, atsiribosiu nuo visų kaip visąlaik, išsijungsiu telefoną ir bus ramu ramu.

Tik tiek. Gyvenu paprastai.