Labas,
Bandau suprast kodel as vis tikiuos ir laukiu? Zinau, kad nieko nebus. Bet turbut tikesiuos tol, kol tiksliais isgirsiu arba isvis bus tyla, kad viskas. Nebus. O dabar kaip vaikas as lauksiu to "saldainio".
Kaip gyvenu? Nuobodziai. Ir tiesa sakant gan sunkiai. Idomaus tai nieko nevyksta, bet del ko apsiverkt, tai visad atsiranda. Galva isuzta nuo barniu. Kartais bandau nuo visko atsijungt, bet nelabai iseina.
Dar bandau dziaugtis viskuo. Irgi neiseina. Nepajegiu dziaugtis. Nieks nesidziaugia uz mane, o as irgi uz nieka. O gaila. Galeciau gal ir kitaip. Bet nepajegiu. Bent kolkas.
Ir Bandau suprast ar sakinys "pirma man reik suzinor ko noriu" gali labai nubaidyt zmogu? Nes "tu dar nezinai ko nori?" "Tu vis dar gyveni be tikslo?". So what. As tikrai nezinau ko noriu. Bet nesedziu nuleidus ranku, o bandau atrast tai. Tik turbut ne visi tai mato. Ir lieku ju akyse "mergaite be gyvenimo tikslo, nezinanti ko nori". O as imu viska ka duoda. Bandau atsirinkt.
Tikrai nesidziaugiu niekuo . Palauksiu. Bus dar laiko pasidziaukt. Laikykit uz mane spygas.
Labanakt
Nesutinku, kad nežinojimas ko nori, reiškia tai, kad gyveni be tikslo. Kada gi daugiau tu pradėsiu ieškoti savęs, imti viską, ką tau siūlo, mėginti suprasti save, bei kitus? Išvis manau, kad savęs ieškojimas jauname amžiuje ir yra pagrindinis mūsų gyvenimo tikslas ir jeigu kas nors mano kitaip, tai čia jau jų problemos ;D.
AtsakytiPanaikintiLaikom už tave špygas, sėkmes ieškant ir randant save :}
Aciu. As dar spesiu perspjaut zmones, kurie man dabar prikisineja, kad be tikslo gyvenu. :}
AtsakytiPanaikinti