Šiandien eidama iš mokyklos labai pykau ant vėjo. Nors prie virtuvės lango esantis termometras rodo tik menkus -7 C, mano nedraugas vėjas sugeba tai padvigubint ir pasidaro laaaabai šalta. Aišku, kaip priklauso vėjas nepučia nei iš kairės, nei iš dešinės, o pučia tik į mano, šalčio nekenčiatį, veidą, kurį atrodo, kas adatėlėm badytų. :| Va, taip aš pykstu ant vėjo.

Jei nebijočiau šalčio ir išdrįsčiau jam pasipriešint, tai dabar vaikščiočiau Laisvės alėja ir klausyčiau kaip girgžda sniegas tarp batų. Turiu šiokią tokią silpnybę tam garsui. Jis man kažką primeną, tik deja dabar negaliu tiksliai atsakyt ką. Būtinai, kai prisiminsiu, parašysiu. :}

Taigi, vaikščiočiau, spoksočiau į parduotvių vitrinas, nors paskutiniu metu Laisvės alėjoj tos parduotuvės gerokai išmirusios, bet vistiek stengčiaus ką nors užmatyt. Neatsisakyčiau ir puodelio kavos. Kaip tik dabar įvairių kavinių pridygo mano mylimoj alėjoj. Žinot, kai Laisvės alėja "apmirė" ji man tapo dar arčiau širdies, nes anksčiau ant suoliukų sėdėdavo tokia nekokia fauna, bet atsiradus akropoliui, jie visi tyliai ir gražiai persikraustė ten, kuo aš ir džiaugiuos. {:

Deja, nepasipriešinau šalčiui ir likau namie, kuriuose irgi pakankamai šalta (arba reikia daryti išvadą, kad pats metas storiau apsirengt). Namuose taip pat turiu užsiėmimų, tik jie ne tokie patrauklūs. Aiii, kaip bebūtų teks man dabar daryt namų darbus, mokintis rusų eilėraštį, užpildyti algalapius, padaryti darbą biologijai. Už tai ir nemyliu mokyklos. Galėčiau sau ramiai, užsikėlus koją ant kojos žiūrėt kokį lengvą filmą, bet neeee, teks tai atidėt savaitgaliui. :|

Geros likusios dienos/vakaro. O aš einu pabūt rimta ir protinga.

P.S Jei turėčiau 10 000 litų visai vasarai išvažiuočiau į JAV, o jei turėčiau 20 000 tai, kad ir visiems metams išvažiuočiau, kad ir į kokią Japoniją - va tiek kainuoja mainų programa. :| Tiekto, geriau palauksiu vasario mėnesį pas mus atvykstančių užseniečių, kurie dalinsis su mumis savo patirtim. Nauda gal ir ne tokia, kaip pačiam išvykti, bet visgi NAUDA. {: