Net keista, kaip paskutiniu metu mane stebina zmones. Viskas butu lyg ir gerai, bet tai stebina mane neigiamai. Toks jausmas, kad savaite sedziu uzversta sudu kruva, kurios net pajudint neiseina. Dar blogiau, kad ta sudu kruva pasidariau ne as pati (kas siaip man yra iprasta), bet kiti savo elgesiu.
O as bandau sypsotis, neliudet. Atrodo tiek daug jau prisiliudejau, bet ka jau.....
Dar siandien su drauge sedejom sustojime ir pagalvojom, kaip keista, kad mums 17 (jai jau tuoj 18) metu, o mes atrodom kaip 14 metu mergaiciukes. O dar baisiau, kai mokykloj pasiziuri i kokia astuntoke, kuri atrodo kaip boba, tada nebesupranti ar dziaugtis, ar verkt savo jauna isvaizda.
Ir pagalvojom, kaip bus keista mokykloj buti antriems pagal amziu. Kad kitais metais mes baigsim mokykla ir issiskirstysim savo keliais. Niekaip nesuprantu, kaip taip greitai prabego tie visi metai. IR pastebejimas - kuo toliau, tuo greiciau tie metai praeina. Rugsejis tikrai nera laukiamas, reiks vel klausyt kartais labai varginanciu mokytoju sneku, klasioku nusisnekejimu + puse pamoku bus su kitais vienuoliktokais, kurie nera mano megstamiausi zmones :|
Tad va tokie pamastymai apie taip kaip as jauciuos. Apie rugseji. Apie tai, kas siuo metu kankina mano galva.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą