Jei dabar duociau pavartyt savo dienorasti, kas antram puslapyje rastum uzrasus apie tai, kaip as verkiu ziuredama i veidrodi. Ir istiesu, esu praliejus milijonus asaru ziuredama i veidrodi. Pries 3-4 metus as tiesiog nekenciau saves. Nekenciau kiekvienos savo kuno dalies, kiekvieno veido bruozo. Vis galvodavau kodel mano nosis tokia didele, zandikaulis vyriskas, kodel neturiu ryskiu skruostikauliu, kodel akys mazos, antakiai zemi. Nekenciau visko. O dar kai pries tuos 4 metus pasake, kad turesiu nesioti akinius, galvojau ar gali but kas nors dar blogiau. Ir buvo. Paauglystes palydovai spuogai tiesiog mane dievino ir ju turedavau milijonus. Tada maciau viskas kas buvo blogiausia manyje.
Lyg to butu negana mano geriausios drauges buvo grazios, atrodo ju nei spuogai puole, turejo tobulas veido formas ir nenesiojo akiniu. Ner ko meluot, 13-metems svarbus demesys ir kai eidavom laisves aleja, jos demesi gaudavo, o as... Ka as? As dar isgirsdavau skaudziu komentaru apie isvaizda, kaip "paziurek kokia keturake", "nu jusu drauge ir baisi" ir as dabar tai prisiminus tiesiog verkiu, nes vaikai gali but labai skaudus ir ju tokie zodziai man isireze giliai, kad net ir dabar sudreksta akys apie tai pagalvojus. Taigi, ka jus butumet dare mano vietoj isgirde tokius komentarus? As prie draugiu tai nuleisdavau juokais, o namie grizus verkdavau. Veliau apsimesdavau, kad man viskas gerai, kad man nerupi ka kiti galvoja apie mane, bet tai buvo netiesa.
Jausdavaus nejaukiai zmoniu buriuose, nes man atrodydavo, kad ir jiems ta mano nosis atrodo milziniska, as tiesiog tapau tyli. Nemaciau reikalo reikstis, nenorejau, kad kas nors mane pastebetu. Bijojau, kad vel busiu isjuokta. Uzsidariau savyje. Retai eidavau is namu. Nesijauciau pasitikinti savimi tiek, kad galeciau lydeti drauges i "aklus pasimatymus". Tiesiog tapau ta pilkosios mases dalelyte, galvodama, kad taip ir nugyvensiu visa savo gyvenima.
Atsimenu 8 klases etikos pamoka. Tema buvo: "ka tavo draugai mano apie tave". Reikejo nusipiest saulute su vardu viduryje ir siusti sasiuvini per klase, kad kiekvienas klases draugas parasytu ant spindulelio ka apie mane mano. Ne ant vieno spindulelio nebuvo zodziu tokiu, kaip: simpatiska, grazi. Ko buvo apstu mano suolo drauges sasiuvinyje. Niekas tada nemate manes kaip grazios mergaites, mate kaip protinga moksliuke. Ir taip man prilipo moksliukes pravarde, nes niekur neidama is namu, as dideli demesi skyriau mokslams. Ir nuo penktos klases neturejau mazesnio metinio vidurkio kaip 9.3. Del ko is dalies dziaugiuos, kol mano graziosios drauges eidavo i pasimatymus, as dejau i savo galva naudinga informacija. Taip buvau labai gera visu drauge. Juk naudinga turet moksliuke drauge, kuri duoda nusirasyt ir prie kurios atrodai dvigubai grazesne negu esi. Daugelis tuo naudojosi...
Taip ir gyvenau. Ir tik dabar jau yra pusantru metu, kai akinius iskeiciau i lesius ne vien del to grozio, bet tesiog tai yra patogiau, ypac rudeni. Ir dabar galiu pasidziaugt nebetokia baisia oda, kokia turejau. Ir man pradejo sakyti, kad esu grazi. Tik deja as kartais dar turiu ta pesimistini poziuri i save ir kai man pasako, kad esu grazi, dazniausiai pagalvoju, kad ironizuoja. Bet dziaugiuos tai girdedama, nes kai pagalvoji, kad pries keleta metu mane vadindavo baidykle, bet koks mazytis malonus zodelis yra vaistas mano sirdziai suzalotai nuo tu visu baisiu pasisakymu.
Isgyvenus visus tuos skaudzius patyrimus i grozi ziuriu kitaip. Tik dabar pradejau dziaugtis tais pasakymais, kad vietoj grazios buvau protinga ar linksma. Juk tai yra kur kas svarbiau. As turejau vidini grozi, kuris dabar yra daug ryskenis, nes pagaliau as pasitikiu savimi. I visus savo neigiamus bruozus pradejau ziuret su sypsena, nes as vienintele turiu ir nieks daugiau tokiu neturi ir tai daro mane MANIMI. Ir pavydziu visiems tiems, kuriems nereikejo viso sito patirti, kad suprastu kokie jie nuostabus, unikalus ir graziausi pasaulyje yra.
Ir taip noreciau, kad tokiu zmoniu butu daugiau, kad nebutu tokiu kaip as, kurie taip i viska ziuretu neigiamai. Kad siuolaikinis jaunimas nesilygiuotu i tuos "grozio standartus", kuriuos mato zurnaluose. Kad ir tuose paciuose zurnaluose buvo ivairiu zmoniu, su ivairiais kuno sudejimais, ivariomis nosimis, mazomis ir didelemis akimis. Ir kad pati negraziausia jums kuno dalis ar veido bruozas, taptu labiausiai giriamas.
Ir taip, man vakar pasake, kad mano zandikaulis yra grazus, nors as jo taip nekenciau*
Pries 3,5 metu
Siandien
Mano istorija labai panaši ;) Palaikau.
AtsakytiPanaikinti