Ruduo

Ruduo kartais tikrai daro savo. Tarkim vakar sviete saule, tai as isejus is namu negalejau sulaikyti sypsenos ir visa kelia iki mokyklos tiesiog nenustygau savyje galvodama, kaip viskas GERAI.
Siandien atsikeliu - apsiniauke. Iseinu is namu - salta. Sypsena neatsirado, nes tuo metu galvojau, kaip reiks parasyt penkis kontrolinius darbus ir nesusimaut. Aisku, nuotaika savaime nebuvo pagirtina, nes per VISUS kontrolinius susimoviau, dar buvau neveksla ir del to savo neveksliskumo pykau ant KITU, nors turejau pykt ant SAVES. Ir labai nesmagiai jauciaus, kad savo bloga energija isliejau ant kitu, bet kaltinu ORA.
Labai tikiuos, kad ryt vel svies saule, as ir vel nenulaikysiu dziaugsmo savyje ir galesiu visus uzkresti gera nuotaika.
Baisu, kai pagalvoji, kad esi priklausomas nuo tokio dalyko kaip saule. Lygtais saule uz mane namu darbu nepadaro, kontroliniui neismokina, bet tiek dziaugsmo suteikia, kad atrodo netureciau jokiu bedu.
Ei, sauleeeeee....
Jau i mokykla einu ketvirta savaite. JAU. Nors istikruju atrodo, kad ilgiau, bet tuo paciu ir yra tas JAU. Tuoj bus spalis, rudens atostogos, ziema, kaledos, ziemos atostogos, pavasaris, velyku atostogos ir vasara. Atrodo tiek nedaug, bet zinau, kad spesiu tieeeek nuveikt, tieeeek prisidirbt, tieeek padaryt gero ar blogo, nesvarbu... Tiesiog man vis dar keista, kad esu 11-toke ir kad kiti metai paskutiniai, ir kad siemet busiu simtadieni, ir kad darysim daug renginiu ir, kad NEBEREIK stovet eilej prie valgyklos. As nesijauciu didele. As nezinau ar noriu buti didele.

O viskas prasidejo nuo rudens....